užpelnas

ùžpelnas sm. (1) NdŽ, (3^b), ū́žpelnas (1) 1. N, S.Dauk, J, L282, P.Skar, NdŽ, KŽ, DŽ¹, Rs, Grg, Vv, Ig, Lnkv uždarbis, užmokestis, pajamos: Koki čia užpelnaĩ tokiais sunkiais metais! Vlkv. Vienas pats pradėjau siūti i pradėjau eiti par žmonis, tu žinai, koks ùžpelnas buvo Klk. Už tokį ùžpelną galima parduot Rmš. Kaip dukterys paaugs, išleisiu ing svietą ir nė kokio ùžpelno nuog jūvai (jų) neapturėsiu BM178(Jnš). Koks tau iš to ùžpelnas? Ob. Neieškojo dėl savęs užpelnų ir turtų IM1864,30. Visokie atėjūnai lengvai atima mūsų žmonelėms užpelną V.Kudir. Atėjau užpelnų atsiimti už dievobaimingą gyvenimą LzP. Užpelną nuo tojo bobturgio paskyrė labdaringiems reikalams rš. ^ Žmogaus visas ū́žpelnas – grabas Gs. ║ nauda: Aš gyvenu ne dėl užpelnų̃ Mrj. 2. M.Valanč, I, Tat, V.Piet, VŽ1905,21, NdŽ, KŽ nuopelnas: Jis turi aukščiausią ùžpelną Vv. „Lietuvis“ … darbavosi dėl tėvynės ir jo užpelnai nėra taip papeiktini A1884,103. Aną apvainikuoti už jo užpelnus Vnž. | Liga yra ùžpelnas dūšiai KlvrŽ.